Menu

Inna Wileńszczyzna jest możliwa

Aleksander Radczenko prywatnie o Litwie, Wilnie, Wileńszczyźnie, Polakach na Litwie i stosunkach polsko-litewskich

Ar svarbūs tautinių mažumų balsai?

vile
Tam, kad suprasti kokią įtaką gali turėti rinkimų rezultatams tautinių mažumų balsai reikėtų atkreipti dėmesį vos į vieną skaičių. Šiuo metu (2011 m. visuotinio surašymo duomenimis) tautinės mažumos (lenkai, rusai, baltarusiai ir kiti) sudaro apie 14 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tai maždaug tiek pat, kiek balsų teko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) per 2016 m. Seimo rinkimus. Jeigu bent pusė iš jų balsuotų už LSDP – socialdemokratai turėtų didžiausią frakciją Lietuvos parlamente bei tikriausiai sėkmingai valdytų Lietuvą dar 4 metus. Kai kuriuose regionuose tautinių mažumų balsų svarba yra net dar didesnė – pvz., neįmanoma laimėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ar mero rinkimus nepatraukus savo pusėn bent dalies tautinių mažumų balsų, nes jie sudaro virš 1/3 Vilniaus miesto elektorato. Dažniausiai teigiama, jog kovoti dėl šių balsų nėra prasmės, nes visus juos paima Waldemaro Tomaszewskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Lietuvos rusų atveju šis teiginys apskritai neturi prasmės, nes sociologų skaičiavimais geriausiu atveju vos ketvirtadalis jų balsuoja už LLRA-KŠS. Bet jis nėra toks akivaizdus ir Lietuvos lenkų atveju.

2012-2013 m. Mykolo Riomerio universiteto sociologų grupė atliko Lietuvos lenkų tapatybės tyrimą. Jo metų buvo tyrinėjamos ir lenkų tautinės mažumos politinės nuostatos. Pasirodė, jog tik 56 proc. Lietuvos lenkų mano, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija gerai atstovauja jų interesams. Šis skaičius iš esmės sutampa ir su įvairių rinkimų rezultatais – paprastai už Valdemaro Tomaševskio bloką balsuoja apie 60-65 proc. Lietuvos lenkų rinkėjų (Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – apie 10 proc. daugiau, Vilniaus mieste – apie 10 proc. mažiau). Kiti renkasi taip vadinamas lietuviškas partijas. Be to, 2016 m. Seimo rinkimai parodė, jog balsų atiduotų už LLRA-KŠS skaičius pradėjo mažėti.  Ši partija 2016 m. gavo 10 tūkstančių balsų mažiau lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais ir net 23 tūkstančiais balsų mažiau lyginant su 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimais!

Be abejo nereikėtų apsigauti, jog šį tendencija išliks ir LLRA-KŠS savaime išnyks iš Lietuvos politinės padangės, o jos balsus pasidalins tarpusavyje nacionalinės partijos. Be šių partijų rimtų pastangų patraukti tautinių mažumų balsus savo pusėn, LLRA-KŠS gali gyvuoti dar labai ilgai. Deja tų pastangų nėra labai daug. Dešinioji Lietuvos politinės scenos pusė apskritai visas tautinių mažumų problemas laiko vien socialinėmis ar ekonominėmis. Paskaičius Lauryną Kaščiūną ar Vytautą Sinicą susidaro įspūdis, jog nėra didesnių Lietuvoje marksistų už kai kuriuos konservatorius, nes visi jų pamąstymai apie tautines mažumas susiveda į Karlo Markso tezę, jog „buitis apsprendžia sąmonę“. T.y. duokim Vilniaus regionui daugiau pinigų bei investicijų ir Lietuvos lenkų problemos išnyks savaime, o vietiniai gyventojai pataps lojaliais lietuviais.

Neabejotinai Vilnijos ekonomines ir socialines problemas reikia spręsti, bet jas reikia spręsti bendrame Lietuvos regioninės politikos kontekste, nes šios problemos yra iš esmės identiškos ir Visagine, ir Šalčininkuose, ir Pagėgiuose. Bijau, kad dešiniųjų politikai ir politologai kartoja Michailo Gorbačiovo klaidas. Pirmajam ir paskutiniajam Sovietų sąjungos prezidentui irgi atrodė, jog užtenka duoti Lietuvai finansinį ir ūkinį savarankiškumą, šiek tiek žodžio laisvės ir lietuviai atsisakys siekio tapti nepriklausomais. Ekonominiai ir socialiniai reikalai be abejo yra svarbūs, bet tautinės tapatybės klausimai yra nieką mažiau svarbesni. Lietuvos lenkų problemos – tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbių lentelių, pavardžių rašymo, o visų pirma — tautinių mažumų švietimo ir kultūros klausimai.

Galima suprasti, kodėl šias problemas nelabai nori spręsti Lietuvos dešinieji. Galimai jiems žymiai
svarbiau atrodo patraukti nacionalistinį elektoratą, ypač turint mintyje, kad kaip rodo jau minėto Mykolo Riomerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, tautinės mažumos už juos balsuotų vangiai. Į klausimą už kokią kitą partiją balsuotumėte, jeigu dėl kažkokių priežasčių nebalsuotumėte už LLRA-KŠS, tik 5 proc. apklaustų Lietuvos lenkų nurodė Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionius demokratus, o liberalus - vos 3,5 proc.. Bet ir kairiosioms Vyriausybėms šių problemų spręsti nesisekė, nors 24,3 proc. apklausytųjų Lietuvos lenkų mielai balsuotų už „Tvarką ir teisingumą”, 24,1 proc. už Darbo partiją ir 23,1 proc. už socialdemokratus. Šiuo metu, kai Pakso ir Uspaskicho partijos praktiškai išnyko iš mūsų politinės padangės, balsų skaičius už LSDP arba kokia nors naują centristinę partiją būtų tikriausiai dar didesnis.

Tik būtina nepamiršti, jog šie balsai nei pas socialdemokratus, nei pas valstiečius neateis savaime. Balsavimas Lietuvoje grįstas ne ideologijomis, o asmenybėmis. Rinkėjai balsuoja už savus, o šiuo metu jau joks reikšmingesnis Lietuvos lenkų bendruomenės veikėjas nesivels į bendradarbiavimą su Lietuvos nacionalinėmis partijomis kol ne bus užtikrintas, jog Lietuvos politikai traktuoja tautines mažumas rimtai, jog yra pasiruošusios skirti joms ne tik tinkamas (o ne 98-104 vietas kaip jau tapo tradicija; 2016 m. į Seimą pateko tik vienas lenkas ne iš LLRA-KŠS sąrašo ir tai tik netikėtos valstiečių rinkiminės sėkmės dėka) vietas partijų rinkiminiuose sąrašuose bei reikiamas lėšas politinei reklamai tautinių mažumų žiniasklaidos priemonėse, bet, visų pirma, spręsti tautinių mažumų bendruomenių problemas. Net patys paprasčiausi matematiniai skaičiavimai rodo, jog tai apsimoka. Tik ar mūsų politinis elitas moka skaičiuoti? Šis klausimas, artėjant 2019 m. savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, tampa vis labiau aktualus...

Komentarze (2)

Dodaj komentarz
  • Gość: [Marijus] 185.220.101.*

    "tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbiu lenteliu, pavardziu rasymo, o visu pirma TAUTINIU MAZUMU SVIETIMO ir kulturos klausimai". Spaudoje buvo rasyta, kad Lietuvos lenkai 1000 -ciui gyventoju turi tris kartus daugiau mokyklu negu lietuviai. Pone Aleksandrai, negi trigubai daugiau yra per mazai?

  • vile

    Ne kiekyje problema, o rezultatuose, kokybeje, reformose, kurios daromos buldozeriu ir be tinkamo pasiruosimo ir pan.

© Inna Wileńszczyzna jest możliwa
Blox.pl najciekawsze blogi w sieci