Aleksander Radczenko prywatnie o Litwie, Wilnie, WileńszczyĽnie, Polakach na Litwie i stosunkach polsko-litewskich
stat4u
Blog > Komentarze do wpisu

Ar svarbūs tautinių maľumų balsai?

Tam, kad suprasti koki± įtak± gali turėti rinkimų rezultatams tautinių maľumų balsai reikėtų atkreipti dėmesį vos į vien± skaičių. ©iuo metu (2011 m. visuotinio suraąymo duomenimis) tautinės maľumos (lenkai, rusai, baltarusiai ir kiti) sudaro apie 14 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tai maľdaug tiek pat, kiek balsų teko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) per 2016 m. Seimo rinkimus. Jeigu bent pusė ią jų balsuotų uľ LSDP – socialdemokratai turėtų didľiausi± frakcij± Lietuvos parlamente bei tikriausiai sėkmingai valdytų Lietuv± dar 4 metus. Kai kuriuose regionuose tautinių maľumų balsų svarba yra net dar didesnė – pvz., neįmanoma laimėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ar mero rinkimus nepatraukus savo pusėn bent dalies tautinių maľumų balsų, nes jie sudaro virą 1/3 Vilniaus miesto elektorato. Daľniausiai teigiama, jog kovoti dėl ąių balsų nėra prasmės, nes visus juos paima Waldemaro Tomaszewskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Lietuvos krikąčioniąkų ąeimų s±junga (LLRA-K©S). Lietuvos rusų atveju ąis teiginys apskritai neturi prasmės, nes sociologų skaičiavimais geriausiu atveju vos ketvirtadalis jų balsuoja uľ LLRA-K©S. Bet jis nėra toks akivaizdus ir Lietuvos lenkų atveju.

2012-2013 m. Mykolo Riomerio universiteto sociologų grupė atliko Lietuvos lenkų tapatybės tyrim±. Jo metų buvo tyrinėjamos ir lenkų tautinės maľumos politinės nuostatos. Pasirodė, jog tik 56 proc. Lietuvos lenkų mano, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija gerai atstovauja jų interesams. ©is skaičius ią esmės sutampa ir su įvairių rinkimų rezultatais – paprastai uľ Valdemaro Tomaąevskio blok± balsuoja apie 60-65 proc. Lietuvos lenkų rinkėjų (Vilniaus ir ©alčininkų rajonuose – apie 10 proc. daugiau, Vilniaus mieste – apie 10 proc. maľiau). Kiti renkasi taip vadinamas lietuviąkas partijas. Be to, 2016 m. Seimo rinkimai parodė, jog balsų atiduotų uľ LLRA-K©S skaičius pradėjo maľėti.  ©i partija 2016 m. gavo 10 tūkstančių balsų maľiau lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais ir net 23 tūkstančiais balsų maľiau lyginant su 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimais!

Be abejo nereikėtų apsigauti, jog ąį tendencija iąliks ir LLRA-K©S savaime iąnyks ią Lietuvos politinės padangės, o jos balsus pasidalins tarpusavyje nacionalinės partijos. Be ąių partijų rimtų pastangų patraukti tautinių maľumų balsus savo pusėn, LLRA-K©S gali gyvuoti dar labai ilgai. Deja tų pastangų nėra labai daug. Deąinioji Lietuvos politinės scenos pusė apskritai visas tautinių maľumų problemas laiko vien socialinėmis ar ekonominėmis. Paskaičius Lauryn± Kaąčiūn± ar Vytaut± Sinic± susidaro įspūdis, jog nėra didesnių Lietuvoje marksistų uľ kai kuriuos konservatorius, nes visi jų pam±stymai apie tautines maľumas susiveda į Karlo Markso tezę, jog „buitis apsprendľia s±monę“. T.y. duokim Vilniaus regionui daugiau pinigų bei investicijų ir Lietuvos lenkų problemos iąnyks savaime, o vietiniai gyventojai pataps lojaliais lietuviais.

Neabejotinai Vilnijos ekonomines ir socialines problemas reikia spręsti, bet jas reikia spręsti bendrame Lietuvos regioninės politikos kontekste, nes ąios problemos yra ią esmės identiąkos ir Visagine, ir ©alčininkuose, ir Pagėgiuose. Bijau, kad deąiniųjų politikai ir politologai kartoja Michailo Gorbačiovo klaidas. Pirmajam ir paskutiniajam Sovietų s±jungos prezidentui irgi atrodė, jog uľtenka duoti Lietuvai finansinį ir ūkinį savarankiąkum±, ąiek tiek ľodľio laisvės ir lietuviai atsisakys siekio tapti nepriklausomais. Ekonominiai ir socialiniai reikalai be abejo yra svarbūs, bet tautinės tapatybės klausimai yra niek± maľiau svarbesni. Lietuvos lenkų problemos – tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbių lentelių, pavardľių raąymo, o visų pirma — tautinių maľumų ąvietimo ir kultūros klausimai.

Galima suprasti, kodėl ąias problemas nelabai nori spręsti Lietuvos deąinieji. Galimai jiems ľymiai
svarbiau atrodo patraukti nacionalistinį elektorat±, ypač turint mintyje, kad kaip rodo jau minėto Mykolo Riomerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, tautinės maľumos uľ juos balsuotų vangiai. Į klausim± uľ koki± kit± partij± balsuotumėte, jeigu dėl kaľkokių prieľasčių nebalsuotumėte uľ LLRA-K©S, tik 5 proc. apklaustų Lietuvos lenkų nurodė Tėvynės s±jung± – Lietuvos krikąčionius demokratus, o liberalus - vos 3,5 proc.. Bet ir kairiosioms Vyriausybėms ąių problemų spręsti nesisekė, nors 24,3 proc. apklausytųjų Lietuvos lenkų mielai balsuotų uľ „Tvark± ir teisingum±”, 24,1 proc. uľ Darbo partij± ir 23,1 proc. uľ socialdemokratus. ©iuo metu, kai Pakso ir Uspaskicho partijos praktiąkai iąnyko ią mūsų politinės padangės, balsų skaičius uľ LSDP arba kokia nors nauj± centristinę partij± būtų tikriausiai dar didesnis.

Tik būtina nepamirąti, jog ąie balsai nei pas socialdemokratus, nei pas valstiečius neateis savaime. Balsavimas Lietuvoje grįstas ne ideologijomis, o asmenybėmis. Rinkėjai balsuoja uľ savus, o ąiuo metu jau joks reikąmingesnis Lietuvos lenkų bendruomenės veikėjas nesivels į bendradarbiavim± su Lietuvos nacionalinėmis partijomis kol ne bus uľtikrintas, jog Lietuvos politikai traktuoja tautines maľumas rimtai, jog yra pasiruoąusios skirti joms ne tik tinkamas (o ne 98-104 vietas kaip jau tapo tradicija; 2016 m. į Seim± pateko tik vienas lenkas ne ią LLRA-K©S s±raąo ir tai tik netikėtos valstiečių rinkiminės sėkmės dėka) vietas partijų rinkiminiuose s±raąuose bei reikiamas lėąas politinei reklamai tautinių maľumų ľiniasklaidos priemonėse, bet, visų pirma, spręsti tautinių maľumų bendruomenių problemas. Net patys paprasčiausi matematiniai skaičiavimai rodo, jog tai apsimoka. Tik ar mūsų politinis elitas moka skaičiuoti? ©is klausimas, artėjant 2019 m. savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, tampa vis labiau aktualus...

pi±tek, 05 stycznia 2018, vile

Polecane wpisy

Komentarze
Go¶ć: Marijus, 185.220.101.*
2018/01/06 19:18:04
"tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbiu lenteliu, pavardziu rasymo, o visu pirma TAUTINIU MAZUMU SVIETIMO ir kulturos klausimai". Spaudoje buvo rasyta, kad Lietuvos lenkai 1000 -ciui gyventoju turi tris kartus daugiau mokyklu negu lietuviai. Pone Aleksandrai, negi trigubai daugiau yra per mazai?
-
2018/01/07 11:46:07
Ne kiekyje problema, o rezultatuose, kokybeje, reformose, kurios daromos buldozeriu ir be tinkamo pasiruosimo ir pan.