Aleksander Radczenko prywatnie o Litwie, Wilnie, Wileńszczy¼nie, Polakach na Litwie i stosunkach polsko-litewskich
stat4u
Blog > Komentarze do wpisu

Ar svarbūs tautinių ma¾umų balsai?

Tam, kad suprasti koki± įtak± gali turėti rinkimų rezultatams tautinių ma¾umų balsai reikėtų atkreipti dėmesį vos į vien± skaičių. ©iuo metu (2011 m. visuotinio sura¹ymo duomenimis) tautinės ma¾umos (lenkai, rusai, baltarusiai ir kiti) sudaro apie 14 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tai ma¾daug tiek pat, kiek balsų teko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) per 2016 m. Seimo rinkimus. Jeigu bent pusė i¹ jų balsuotų u¾ LSDP – socialdemokratai turėtų did¾iausi± frakcij± Lietuvos parlamente bei tikriausiai sėkmingai valdytų Lietuv± dar 4 metus. Kai kuriuose regionuose tautinių ma¾umų balsų svarba yra net dar didesnė – pvz., neįmanoma laimėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ar mero rinkimus nepatraukus savo pusėn bent dalies tautinių ma¾umų balsų, nes jie sudaro vir¹ 1/3 Vilniaus miesto elektorato. Da¾niausiai teigiama, jog kovoti dėl ¹ių balsų nėra prasmės, nes visus juos paima Waldemaro Tomaszewskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Lietuvos krik¹čioni¹kų ¹eimų s±junga (LLRA-K©S). Lietuvos rusų atveju ¹is teiginys apskritai neturi prasmės, nes sociologų skaičiavimais geriausiu atveju vos ketvirtadalis jų balsuoja u¾ LLRA-K©S. Bet jis nėra toks akivaizdus ir Lietuvos lenkų atveju.

2012-2013 m. Mykolo Riomerio universiteto sociologų grupė atliko Lietuvos lenkų tapatybės tyrim±. Jo metų buvo tyrinėjamos ir lenkų tautinės ma¾umos politinės nuostatos. Pasirodė, jog tik 56 proc. Lietuvos lenkų mano, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija gerai atstovauja jų interesams. ©is skaičius i¹ esmės sutampa ir su įvairių rinkimų rezultatais – paprastai u¾ Valdemaro Toma¹evskio blok± balsuoja apie 60-65 proc. Lietuvos lenkų rinkėjų (Vilniaus ir ©alčininkų rajonuose – apie 10 proc. daugiau, Vilniaus mieste – apie 10 proc. ma¾iau). Kiti renkasi taip vadinamas lietuvi¹kas partijas. Be to, 2016 m. Seimo rinkimai parodė, jog balsų atiduotų u¾ LLRA-K©S skaičius pradėjo ma¾ėti.  ©i partija 2016 m. gavo 10 tūkstančių balsų ma¾iau lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais ir net 23 tūkstančiais balsų ma¾iau lyginant su 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimais!

Be abejo nereikėtų apsigauti, jog ¹į tendencija i¹liks ir LLRA-K©S savaime i¹nyks i¹ Lietuvos politinės padangės, o jos balsus pasidalins tarpusavyje nacionalinės partijos. Be ¹ių partijų rimtų pastangų patraukti tautinių ma¾umų balsus savo pusėn, LLRA-K©S gali gyvuoti dar labai ilgai. Deja tų pastangų nėra labai daug. De¹inioji Lietuvos politinės scenos pusė apskritai visas tautinių ma¾umų problemas laiko vien socialinėmis ar ekonominėmis. Paskaičius Lauryn± Ka¹čiūn± ar Vytaut± Sinic± susidaro įspūdis, jog nėra didesnių Lietuvoje marksistų u¾ kai kuriuos konservatorius, nes visi jų pam±stymai apie tautines ma¾umas susiveda į Karlo Markso tezź, jog „buitis apsprend¾ia s±monź“. T.y. duokim Vilniaus regionui daugiau pinigų bei investicijų ir Lietuvos lenkų problemos i¹nyks savaime, o vietiniai gyventojai pataps lojaliais lietuviais.

Neabejotinai Vilnijos ekonomines ir socialines problemas reikia sprźsti, bet jas reikia sprźsti bendrame Lietuvos regioninės politikos kontekste, nes ¹ios problemos yra i¹ esmės identi¹kos ir Visagine, ir ©alčininkuose, ir Pagėgiuose. Bijau, kad de¹iniųjų politikai ir politologai kartoja Michailo Gorbačiovo klaidas. Pirmajam ir paskutiniajam Sovietų s±jungos prezidentui irgi atrodė, jog u¾tenka duoti Lietuvai finansinį ir ūkinį savaranki¹kum±, ¹iek tiek ¾od¾io laisvės ir lietuviai atsisakys siekio tapti nepriklausomais. Ekonominiai ir socialiniai reikalai be abejo yra svarbūs, bet tautinės tapatybės klausimai yra niek± ma¾iau svarbesni. Lietuvos lenkų problemos – tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbių lentelių, pavard¾ių ra¹ymo, o visų pirma — tautinių ma¾umų ¹vietimo ir kultūros klausimai.

Galima suprasti, kodėl ¹ias problemas nelabai nori sprźsti Lietuvos de¹inieji. Galimai jiems ¾ymiai
svarbiau atrodo patraukti nacionalistinį elektorat±, ypač turint mintyje, kad kaip rodo jau minėto Mykolo Riomerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, tautinės ma¾umos u¾ juos balsuotų vangiai. Į klausim± u¾ koki± kit± partij± balsuotumėte, jeigu dėl ka¾kokių prie¾asčių nebalsuotumėte u¾ LLRA-K©S, tik 5 proc. apklaustų Lietuvos lenkų nurodė Tėvynės s±jung± – Lietuvos krik¹čionius demokratus, o liberalus - vos 3,5 proc.. Bet ir kairiosioms Vyriausybėms ¹ių problemų sprźsti nesisekė, nors 24,3 proc. apklausytųjų Lietuvos lenkų mielai balsuotų u¾ „Tvark± ir teisingum±”, 24,1 proc. u¾ Darbo partij± ir 23,1 proc. u¾ socialdemokratus. ©iuo metu, kai Pakso ir Uspaskicho partijos prakti¹kai i¹nyko i¹ mūsų politinės padangės, balsų skaičius u¾ LSDP arba kokia nors nauj± centristinź partij± būtų tikriausiai dar didesnis.

Tik būtina nepamir¹ti, jog ¹ie balsai nei pas socialdemokratus, nei pas valstiečius neateis savaime. Balsavimas Lietuvoje grįstas ne ideologijomis, o asmenybėmis. Rinkėjai balsuoja u¾ savus, o ¹iuo metu jau joks reik¹mingesnis Lietuvos lenkų bendruomenės veikėjas nesivels į bendradarbiavim± su Lietuvos nacionalinėmis partijomis kol ne bus u¾tikrintas, jog Lietuvos politikai traktuoja tautines ma¾umas rimtai, jog yra pasiruo¹usios skirti joms ne tik tinkamas (o ne 98-104 vietas kaip jau tapo tradicija; 2016 m. į Seim± pateko tik vienas lenkas ne i¹ LLRA-K©S s±ra¹o ir tai tik netikėtos valstiečių rinkiminės sėkmės dėka) vietas partijų rinkiminiuose s±ra¹uose bei reikiamas lė¹as politinei reklamai tautinių ma¾umų ¾iniasklaidos priemonėse, bet, visų pirma, sprźsti tautinių ma¾umų bendruomenių problemas. Net patys paprasčiausi matematiniai skaičiavimai rodo, jog tai apsimoka. Tik ar mūsų politinis elitas moka skaičiuoti? ©is klausimas, artėjant 2019 m. savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, tampa vis labiau aktualus...

pi±tek, 05 stycznia 2018, vile

Polecane wpisy

Komentarze
Go¶ę: Marijus, 185.220.101.*
2018/01/06 19:18:04
"tai ne tik Vilniaus regiono socialinio bei ekonominio atsilikimo problema, bet ir dvikalbiu lenteliu, pavardziu rasymo, o visu pirma TAUTINIU MAZUMU SVIETIMO ir kulturos klausimai". Spaudoje buvo rasyta, kad Lietuvos lenkai 1000 -ciui gyventoju turi tris kartus daugiau mokyklu negu lietuviai. Pone Aleksandrai, negi trigubai daugiau yra per mazai?
-
2018/01/07 11:46:07
Ne kiekyje problema, o rezultatuose, kokybeje, reformose, kurios daromos buldozeriu ir be tinkamo pasiruosimo ir pan.