Aleksander Radczenko prywatnie o Litwie, Wilnie, WileńszczyĽnie, Polakach na Litwie i stosunkach polsko-litewskich
stat4u
Blog > Komentarze do wpisu

Tautininkiąka trumparegystė tarnauja Kremliui

Blogi Lietuvos ir Lenkijos santykiai, konfliktai tarp lietuvių ir lenkų naudingi tik Kremliui. Tai aksioma, kurios įrodinėti lyg ir nereikia, bet gyvenimas, o ypač politikai, vis paľeria naujų įrodymų. Kai tik padaromas bent vienas, bent simbolinis ľingsnis lietuvių ir lenkų santarvės link, ią karto atsiranda koks nors, naudojant Kremliaus terminologija, „naudingas idiotas“, kuris įmeta deguto ąaukąt±, bando viska sugadinti, sugriauti, atgaivinti jau gęstantį konflikt±. ©tai prieą kelias dienas, antradienį, Lietuvos parlamentarai lyg ir pajudėjo originalios nelietuviąkų vardų ir pavardľių raąybos įteisinimo link. Pateiktas atitinkamo Įstatymo projektas. Netobulas, sprendľiantis, visų pirma, lietuvaičių iątekėjusių uľ uľsieniečių ir Lietuvos pilietybę įgijusių uľsieniečių bei jų vaikų problemas, bet ią dalies pritaikytinas ir labai maľai Lietuvos lenkų, kovojančių uľ galimybę originaliai uľraąyti savo pavardes, daliai. Ir ią karto, kit± dien±, viename ią populiariausių Lietuvos interneto portalų pasirodo straipsnis su reikalavimu uľdaryti Lietuvoje visas valstybines tautinių maľumų mokyklas, t.y. mokyklas, kuriose mokama tautinių maľumų kalba. Straipsnis ne ąiaip sau kokio nors stasio ią gatvės, o Vidmanto Martikonio, vieno ią Vilniaus liberalų lyderių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario bei Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko.

Vykstant diskusijai apie tai, kokia turėtų būti ateities ąvietimo sistema Lietuvoje, norėčiau iąsamiau panagrinėti valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, veikiančių tautiniu pagrindu, tem±. Daľnai dėl politinio jautrumo ir korektiąkumo ąia tema vengiama platesnių diskusijų. Reikia pripaľinti, kad Lietuva paveldėjo sovietinį bendrojo lavinimo mokyklų tinkl±. (...) Sovietinio mokyklų tinklo tikslas buvo atidaryti kuo daugiau rusų ir lenkų kalbomis dėstomų mokyklų, siekiant slopinti vietinių gyventojų tautiąkum± (...) Palaipsniui, bėgant nepriklausomybės metams, mokyklų, kur mokama rusų arba lenkų kalba, skaičius sumaľėjo. Taip pat ľenkliai sumaľėjo ir moksleivių skaičius dar veikiančiose tokio pobūdľio mokymo įstaigose

— raąo Vilniaus miesto tarybos narys.

Prieą pasisakant politiąkai nejautriai ar nekorektiąkai, ponui Vidmantui, vertėjo visgi pasidomėti dalykais apie kuriuos reiąkia savo nuomonę. Tautinių maľumų mokyklos nėra joks sovietmečio know-how. Lenkiąkos gimnazijos veikė tarpukario Lietuvoje, o tuo metu Lenkijai priklausančiame Vilniaus kraąte — lietuviąkos mokyklos. Ir vienoje, ir kitoje valstybėje jos buvo tam tikrais laikotarpiais slopinamos, bet ią esmės tik jų (ir baľnyčios) dėka Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai iąsaugojo savo tautinę tapatybę, kultūr±, kalb±.

Sovietmečių ią tikrųjų buvo pristeigta daugybė rusakalbių mokyklų, ypač Vilniaus regione, o vat lenkakalbėms mokykloms buvo visais įmanomais būdais trukdoma veikti, jų skaičius nuolat maľėjo. 1989 m. lenkakalbėse mokyklose mokėsi tik 2,09 proc. visų Lietuvos mokinių, nors Lietuvos lenkai sudarė tuo metu apie 7 proc. Lietuvos gyventojų.  Ią esmės lenkakalbis ąvietimas Lietuvoje atgimė tik Nepriklausomybės laikais (2000 m. lenkakalbėse mokyklose mokęsi 4 proc. visų Lietuvos mokinių). Po nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ią tikrųjų daug rusakalbių mokyklų uľsidarė, kas yra visiąkai suprantama, nes apčiuopiamai sumaľėjo ir Lietuvoje gyvenančių rusų skaičius. Lenkakalbių mokyklų bei mokinių skaičius gi prieąingai — pradľioje ľenkliai iąaugo, vėliau sumaľėjo, o pastaraisiais metais iąlieka pakankamai stabilus. Prie progos verta paľymėti, jog mokyklų, kuriose mokama lietuvių kalba, skaičius maľėjo ľymiai sparčiau.

Akivaizdu, kad dalis mokymo programų ir vertinimo standartų skiriasi nuo bendrojo lavinimo ugdymo standartų lietuviąkose mokyklose. (...) Nevienodas mokymo programų turinys bei skirtingi vertinimo kriterijai daľnai apsunkina jaunuolių, baigusių mokyklas rusų ar lenkų kalba, pilnavertę socialinę integracij±. Tokiems jaunuoliams kartais vien dėl lietuvių kalbos įgūdľių stokos sunkiau rasti darb±, rinktis universitetinį iąsilavinim± ar siekti profesinės karjeros

— raąo Vidmantas Martikonis.

„Gerbiamas“ Vidmantai, o galima ąiek tiek konkrečiau? Ar galite pateikti bent vien± tyrim±, kuris parodytų, jog jaunuoliai, baigė nelietuviąkas mokyklas, turi kokių nors problemų su integracija, karjera, universitetinio iąslavinimo pasirinkimu? Negalite, nes tokių tyrimų nėra. O gal Jus turite kokių nors priekaiątų pvz., buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, dainininkių Kataľinos Zvonkuvienės ir Evelinos Saąenko karjerai, iąsilavinimui ar socialiniai integracijai?

Gal tada pasakysite kokios mokymo programos ir kokie vertinimo standartai skiriasi? Ar tautinių maľumų mokyklose mokama kitokios matematikos, fizikos, geografijos, chemijos negu mokyklose, kuriose mokama lietuvių kalba? Ne, ir brandos egzaminų reikalavimai lietuviąkų ir nelietuviąkų mokyklų abiturientams yra vienodi. Vienintelį skirtum± galima įľvelgti nebent lietuvių kalbos dėstyme ir vertinime, bet iki 2019 m. ir jo nebeliks.

Remiantis kitų demokratinių valstybių patirtimi, tautinių maľumų mokyklos galėtų būti steigiamos religiniu, kultūrinių bendruomenių, privačių iniciatyvų pagrindu

— mano Vilniaus liberalas (o gal reikėtų, turint mintyje jo pam±stymus apie tai, kad tautinių maľumų mokyklos „slopina vietinių gyventojų tautiąkum±“ (sic!), raąyti "tautininkas"?).  

Ar Suomija nėra demokratinė valstybė? O Suomijoje egzistuoja platus ąvedakalbių mokyklų tinklas, kurių paslaugomis noriai naudojasi ir suomiakalbiai gyventojai, nes jų teikiamų mokymo paslaugų kokybė yra labai aukąta. Vokietijoje, regionuose tankiai apgyvendintuose tautinių maľumų atstovų, irgi yra platus valstybinių mokyklų, kuriose dėstoma danų, fryzų ar sorbų kalbomis, tinklas. Slovakija, Rumunija, Lenkija, Latvija, Estija – tai ir demokratinės, ir nefederacinės valstybės, kuriose egzistuoja tautinių maľumų mokyklos.

Prieą pasisakant ąiuo klausimu praverstų susipaľinti ir su Hagos rekomendacijomis dėl tautinių maľumų ąvietimo (The Hague Recommendations Regarding the Education Rights of National Minorities) bei tarptautiniais tyrimais, kurie byloja, kad mokinių, kurie mokasi ne savo gimt±ja kalba, rezultatai yra 1/3 blogesni uľ mokinių, kurie mokasi gimt±ja kalba, rezultatus.

Palaipsniui turi būti atsisakoma valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų tautiniu pagrindu. Tai darant nuosekliai, be isterijos, nuo sutartos datos nebekomplektuojant pirmųjų klasių tokiose mokyklose

— rimtu veidu siūlo Vidmantas Martikonis.

Jau pats ąis isteriąkas siūlymas mobilizuoja lenkakalbį ir rusakalbį taliban±. Taliban±, kuris bando uľdaryti tautines maľumas getuose, kad lengviau būtų jas kontroliuoti, rinkti balsus ir uľtikrinti sau ąiltas vieteles Seime bei savivaldybėse. Bet blogiausia, kad tokie pasiūlymai mobilizuoja Kremliaus propagandistus, kurie nuolat ieąko „įrodymų“, kad tautinės maľumos Lietuvoje yra skriaudľiamos, diskriminuojamos, persekiojamos.

Be abejo nenoriu teigti, jog ponas Martikonis tarnauja Kremliui, bet kad jo raąliav± atitinka Kremliaus interesus – neturiu abejonių. Belieka tikėtis, kad tai tik ąio politiko tautininkiąkos trumparegystės pasekmė...

czwartek, 11 maja 2017, vile

Polecane wpisy